Gidas renkantis būstą.

 

Būsto pasirinkimas pareikalauja daugybę jėgų, laiko ir atsakomybės. Tačiau išsirinkti tinkamą butą ar namą yra kur kas lengviau iš anksto nusistačius kriterijus, kuriuos pateikiame šiame straipsnyje.

Vieta Jau pats turto pavadinimas – nekilnojamasis – nurodo, jog svarbiausias kriterijus, lyginant skirtingus būstus, yra vieta – ji svarbesnė net ir už kainą. Kiekviena vieta turi tam tikrų trūkumų ir privalumų, tad pastaruosius reikėtų palyginti su savo poreikiais. Pavyzdžiui, miesto centre yra triukšminga, sunku rasti vietą automobiliui, mažiau gamtos, tačiau gera infrastruktūra, yra saugiau, daugiau pramogų. Taip pat renkantis būstą reikėtų atsižvelgti ne tik į miestą ar rajoną, bet ir į mikrolokaciją. Tikriausiai kiekvienas norėtų pro savo būsto langus matyti gražų vaizdą, o ne kaimyno apgriuvusius pastatus ar gamybinę teritoriją. Susiję straipsniai: Svajonė – namas: pirkti ar statyti pačiam? specialistų patarimai . Kiek iš tikrųjų reikia investuoti į namo statybas . Be to, vieta yra svarbus kriterijus ir planuojant gauti būsto paskolą, nes pastarasis turi didelės įtakos nekilnojamojo turto rinkos vertei. Analogiško būsto kaina skirtingose vietovėse gali stipriai skirtis dėl tokių faktorių kaip likvidumas, turto nuvertėjimas, vietos infrastruktūra ir t.t.

Kaina Būstas veikiausiai yra pats brangiausias pirkinys gyvenime, todėl jį renkantis vienas svarbiausių kriterijų – kaina. Perkant būstą galioja taisyklė „šykštus moka dukart“, nes visi žinome, jog už geresnę kokybę tenka mokėti daugiau. Vis dėlto būstas nebūtinai privalo būti brangus – turi atitikti jo kokybės ir kainos santykis. Taigi, prieš sukertant rankas dėl būsto pirkimo reikia įsitikinti, ar jis tikrai tos kainos yra vertas. Šiuo aspektu svarbu būsto kainą palyginti su rinkos verte, kurią gali nustatyti nekilnojamojo turto vertintojai – ja vadovaujasi ir bankas svarstant dėl būsto paskolos. Taip pat reikėtų nepamiršti įsigilinti į tai, kiek vėliau kainuos konkretų būstą išlaikyti, pastarieji kaštai svyruoja dėl daugybės priežasčių. Paprasčiausias būdas apskaičiuoti – paprašyti turto savininko bent paskutinių metų sąskaitų už komunalines paslaugas, namo einamąjį remontą, apsaugą ir kita. Reikėtų rinktis tokį būstą, kuriame būtų įrengta kuo daugiau autonomiškų inžinerinių sistemų, kurias jūs patys galėtumėte reguliuoti bei mokėti tik už tas paslaugas ir jų kiekius, kuriuos tikrai gaunate (pavyzdžiui, autonominis šildymas). Daugiausia individualios apskaitos yra naujos statybos būstuose. Planuojantys būstą pirkti su paskola turėtų dar atidžiau vertinti savo dabartines finansines galimybes bei objektyviai numatyti pokyčius ateityje, atsižvelgę į savo darbo pobūdį, veiklos sektorių, šeimos narių skaičių, kitus finansinius įsipareigojimus. Pagal atsakingo skolinimosi nuostatas, finansinių įsipareigojimų mėnesinės įmokos negali viršyti 40 proc. žmogaus pajamų. Kokybė Renkantis būstą svarbu ne tik kaina ir vieta, bet ir jo kokybė bei taikomos garantijos. Kokybe apibūdinama pastato būklė ir statyboms naudotos medžiagos. Vis dėlto rekomenduojama būstą rinktis konsultuojantis su nepriklausomais specialistais, kurie galėtų įvertinti ir pasakyti, kiek reikės papildomų investicijų būsto kokybei išlaikyti ar pagerinti. Ypač tai aktualu planuojant įsigyti senos statybos būstą. Pardavėjas taip pat privalo pateikti būsto energinio naudingumo sertifikatą. Energinė klasė – tai vertinimo matas, suteikiantis objektyvią informaciją apie būstą. Tačiau pastaroji informacija aktualiausia naujos statybos būsto pirkėjams, o besirenkantiems senos statybos būstą kur kas svarbiau atidžiai išanalizuoti komunalinių paslaugų sąskaitas. Statybos metai Nors renkantis būstą vienas svarbiausių kriterijų yra statybos metai, konkrečios nubrėžtos ribos tarp senos ir naujos statybos būstų nėra. Šiuo aspektu reikėtų vadovautis logika, jog naujos statybos būstams pagal statybos įstatymą suteikiama garantija – jos terminas nustatomas projektavimo, rangos ir statybos techninės priežiūros sutartyse, jis negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip 5 metai, o paslėptiems elementams (konstrukcijoms, vamzdynams ir kt.) – 10 metų. Nors statybos metai labiausiai siejami su statinio kokybės kriterijumi, vienareikšmių išvadų pateikti neįmanoma. Tuo pačiu metu statant objektą gali būti naudojamos skirtingos medžiagos, technologijos, inžinerinės sistemos. Didžiulę įtaką turi ir tai, kaip statinys prižiūrimas – kartais 30-40 metų pastatai yra geriau išsilaikę nei 5 metų. Planuojantiems imti būsto paskolą, svarbus nekilnojamojo turto vertintojų vaidmuo – jie pateikia būsto rinkos vertės nustatymo ataskaitą. Siekiant apsidrausti nuo galimo nuvertėjimo, būstas dažniausiai vertinamas mažesne suma nei tuo metu vyraujanti rinkos kaina. Ypač atidžiai vertinami senesni nei 30 metų būstai. Patarimus parengė „Danske Bank” Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė Jūratė Nedzinskienė.

Šaltinis : manonamai.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *